Istorija

Skyfall.

2 dalis

2 dalis.

- Kelkis, Eiprile, po pusvalandžio jie atvažiuos,- švelniai papurtė mane Eleanor. Išsiropščiau iš lovos, apsirengiau ir pasišukavau. Nuėjau į virtuvę.

Valgyti nenorėjau, labai nervinausi. Pagaliau sutiksiu 9 metus nematytą draugą. Harry. Harry Styles. Įsipyliau sulčių ir nenoromis išgėriau.

Staiga kažkas paskambino į duris. Širdis nusirito į kulnus.

- Atidarysiu,- pasakė Eleanor. Pirmą kartą mačiau ją tokią išsipuošusią. Su aukštakulniais, pasidažiusi ir su mini suknele. O aš atrodau kaip prasčiokė.

Ką gi. Tokia ir buvau. Ir esu. Kai ji atidarė duris, jai į glėbį puolė kažkoks vaikinas. Tikriausiai jos "kadras". Aš tiesiog stovėjau su stikline rankose.

Staiga tas vaikinas prabilo lygiai tokiu pačiu vakar girdėtu balsu.

- Pasiilgau tavęs.

Aš padėjau stiklinę ir jau norėjau sėlinti į savo kambarį, bet Eleanor staigiai atsisuko.

- Eiprile, nedrįsk,- pasakė. Pažiūrėjau į vieną vaikiną. Pala pala.. Tai Harry! Tik.. jo plaukai pasikeitę. Susigarbanoję... Bet taip net gražiau. Jis

išbalo išgirdęs mano vardą.

- Harry,- tyliai pasakiau sau po nosimi. Visi išgirdo. O atrodė, kad sakiau tyliai.

- Jūs pažįstami? - paklausė vaikinas apkabinęs Eleanor.

- Aš tikrai jį pažįstu,- tvirtai pasakiau. Harry akys sudrėko.

- Eiprile! - sušuko jis ir puolė man į glėbį. Leidausi apkabinama. - Eiprile, nemačiau tavęs devynis metus.. Po to tragiško gaisro..

- Neprimink jai jo,- įsiterpė Eleanora.

- Gerai.. tiesiog, aš tavęs nebemačiau.. galvojau apie blogiausia.. ir štai tu čia, prieš mane.. Sveika ir graži kaip niekada..

Šie žodžiai privertė rustelti. Jis paleido mane, ir pabučiavo į žandą. Pirmą kartą jutau bučinį. Nesvarbu, kad ne į lūpas. Jis pažvelgė į mane tomis

žaliomis akimis.. Jos visada mane nuramindavo. Pasiilgau jo broliškų apkabinimų ir šilumos. Visgi, jis vyresnis už mane. Jam 19, o man tik 15. Bet tikriems draugams tai nė motais. Kai buvau šešerių metų, jam buvo 10. Keista, kad tokio amžiaus laikė mane drauge. Aš buvau tik mažytė kvailė.
- Kaip aš tavęs pasiilgau,- pakartojo Haris ir dar stipriau mane suspaudė.
- Gerai, kas tarp jūsų vyksta? - paklausė kažkoks vaikinas. Kadangi buvau labai nekalbi, pabučiavau Harry į žandą ir tiesiog nuėjau į savo kambarį. Gal ir keistai pasielgiau, bet.. bet aš jau tokia. Atsiguliau į lovą ir pasinėriau į mintis. Pasiėmiau gitarą ir pradėjau groti. (Lana Del Rey - Video Games). Dainavau. Ši daina man buvo tiesiog visko pamiršimas.. visada ją grodavau, kai būdavau pasimetusi. Begrodama net nepastebėjau, kaip kažkas įėjo į kambarį ir atsisėdo šalia manęs. Buvau pernelyg įsijautusi, kad kreipčiau į tai dėmėsį. Pabaigiau paskutinį akordą, ir giliai atsidusau. Pajaučiau, kad kažkas sėdi šalia. Atsisukau. Ten sedėjo ir šypsojosi Eleanora.
- Gražiai groji.
- Ačiū,- šyptelėjau.
- Kodėl tavo toks keistas elgesys? Juk jie norėjo susipažinti su tavimi..
- Nemėgstu naujų žmonių..
- Vis tiek kažkada reikės prisilesti. Visada nebūsim tik aš ir tu. Juk aš irgi turiu kitų draugų,- pasakė ji. Iš dalis tai skaudino, bet gal ji sakė tiesą. Nieko nesakiau, tik atsiguliau ir ignoravau ją. Noriu pabūti viena, šiek tiek pamąstyti.
- Na, aš jau eisiu, Eiprile.. Buvau suplanavusi linksmą vakarą visiems 7, bet jeigu tu nenori.. Galime pasiimti Ritą.
Ji tyčia mane skaudina? Rita visada man kenkdavo, mušdavo. Eleanora per šias kelias valandas pasidarė nebe kaip draugė.
- Eleanor,- pradėjau aš. Ji atsisuko. - Tu žinai, kaip Rita man kenkė. Kaip ji mane mušdavo. Ir tau atrodo, kad tai pats geriausias būdas šantažui? Tai mane skaudina.
Ji nuleido galvą.
- Aš tiesiog noriu, kad pamirštum visas problemas bent vienam vakarui.. noriu kad pasijustum kaip tikra, paprasta paauglė. Nagi, Eiprile..
- Nenoriu alkoholio.
- Galėsi negerti, juk niekas nevers. Bus du žmonės, kurie taip pat negers,- ji priėjo prie manęs ir apkabino.- Dėl manęs....?
- Na gerai,- menkai šyptelėjau. - Tik man reikia persirengti.
- Pala, aš tau duosiu, specialiai tau nupirkau suknelę..
- Ką? - nusijuokiau. - Man? Kokia proga?
- Būtent šia. - šyptelėjo, ir ištraukė iš spintos nuostabią suknelę.

Suknelė.

Batai.

Šukuosena.

Makiažas. (nekreipkit dėmėsio į pačią foto, akių spalvą, veido bruožus, tik į makiažą).

Nežinau, ar atrodžiau gerai. Ant aukštakulnių vos pastovėjau. Niekada jų nenešiojau. Niekada niekur nebuvau išsipuošusi, niekur neidavau. Priešingai nei kiti paaugliai. Narkotikai, rūkalai ir alkoholis - ne man, prisimenant vaikystės traumą. Ji man davė mėlyną delninuką ir nusišypsojo apžiūrėjusi mane.

- Patikėk, atrodai nuostabiai.

- Gerai, kur mes važiuosime? - nekantravau.

- Į diskoteką.. klubą, galima sakyti,- nusijuokė ji. Šiek tiek suraukiau nosį. Girti paaugliai. Brr, purto mane nuo tokių. Na, bet Eleanora sakė, kad bus du negeriantys. 

- Na, einam į virtuvę, visi mūsų laukia,- šyptelėjo Eleanor, ir paėmusi mano ranką nutempė. Kai įžengėme į virtuvę, visų akys nukrypo į mus. Na, į mane. 

- Gražiai atrodai,- nusišypsojo Harry, o kiti mane tik nušvilpė. Man jau nepatinka. O čia dar pažįstami. Na, apie Harry nieko nesakau, bet tie kiti..

- Važiuojam!? - sušuko vaikinas priėjęs prie Eleanoros ir paėmęs jos ranką.

- O kada aš turėsiu progą pažinti jus geriau? - silpnai šyptelėjau.

- Kitą kartą,- nusijuokė, ir mes išėjome. Nepajutau, kaip prie manęs priejo Harry ir apkabino per pečius.

- Galiu? - galva parodė į savo ranką.

- Gali,- nusijuokiau. Šiek tiek pakalbėjom važiuodami. Na, tiksliau kiti kalbėjo, o aš kaip visada tylėjau.

- Tau viskas gerai? - sušnibždėjo Harry į ausį. Linktelėjau. Spoksojau pro langą. Senai iš namų buvau išlindusi ilgiau nei 2 valandom. Na, išbandysiu naujovę. Kaip sakoma, gyveni tik kartą. 

- Lipam,- švelniai timptelėjo už alkūnės Harry. Išlipau iš automobilio. Nuėjome į vidų. Apsauginis nužiūrėjo į mane ir išsišiepė. Mane nupurtė bjaurumas. Visi iškart patraukė link šokių aikštelės, bet aš tiesiog nuėjau prie baro ir atsisėdau. Pažiūrėjau, ar yra nealkoholinių gėrimų. Na, meniu nebuvo.

- Atsiprašau, gal galit vandens? - paklausiau barmenės. Ji linktelėjo, įpylė stiklinę vandens ir padėjo prie manęs. Kažkas atsisėdo prie manęs. 

- Ką tokia gražuolė veikia viena? - paklausė kažkoks vyriškas balsas. Nieko neatsakiau. Fui. - Ei, mažute,- jis pradėjo prie manęs lįsti. 

- Patrauk rankas,- lėtai, ramiu balsu pasakiau. Jis vis tiek lindo, spyriojausi.

- Pasitrauk! - šūktelėjau. Žinoma, per garsią muziką niekas to negirdėjo. - Atstok!!

- Atstok nuo jos! - pasigirdo kitas balsas. Vyras kažką suburbėjęs nuėjo. Taip ir galvojau, tai Harry.

- Jis tau nieko nepadarė? - priėjo prie manęs Harry ir apkabino. Jis užsisakė kažkokį kokteilį ir prisėdo šalia.

- Kodėl nešoki? - apkabino jis mane per pečius.

- Ne nuotaika,- šyptelėjau. 

- Harry! - suspiegė kažkoks balsas. Atsisukau, o ten buvo......

-------

Komentuokit, kas tai galėjo būti, o man atleiskit už trumpą dalį. Kita bus ilgesnė :)

-Eiv.