Istorija

6 dalis

http://www.youtube.com/watch?v=ZSM3w1v-A_Y

- Mažute?! - sušuko kažkas. Nesupratau, kam tai skirta, tiesiog nukritau prie Eleanoros ir pradėjau save draskyti. Jeigu ji mirs.. ne, Eiprile, negalvok šitaip.. ir kodėl? Ir kodėl, kai pirmą kartą išgirdau klyksmą, aš nepažiūrėjau kas dedasi? O dabar ji guli kraujo klane, su supjaustytomis rankomis. Apsižvalgiau. Stovėjo visi, išskyrus Louis ir Niall.

- Kur po velnių tie du!? - sušukau gležnu balsu, iš visų jėgų, ir pradėjau kosėti.

- Ei, ar tu sveika? - susirūpinęs paklausė Haris. Aš į jį pažiūrėjau žudančiu žvilgsniu.

- Geriau pažiūrėk į Eleanorą!! Kaip atrodo ji!! Ją reikia tučtuojau vežti į ligoninę,- nustūmiau Harry, ir pradėjau kelti Eleanorą. Man padėjo kažkokie kiti 2 vaikinai, o Harry abejingai stovėjo. 

- Gal padėsi? - paklausė vienas.

- Išdavikams nepadedu. 

- Tu kalbi apie Eleanor? - staiga sustojau. Jis linktelėjo. 

- Ji miršta, vaikėze. O tu stovi čia, ir bandai pavaizduoti abejingą. Geriau padėtum,- šaltai pasakiau ir vėl pradėjau eiti. Iškvietėme greitąją.

- Yra artimų žmonių?

- Aš,- labai pakimusiu balsu išėjau į priekį. 

- Tu nevažiuosi,- sulaikė mane Haris.

- Pasitrauk,- pastūmiau jį ir įlipau į greitosios automobilį. 

Pradėjome važiuoti, o aš tiesiog žiūrėjau į Eleanorą lediniu žvilgsniu. Ji nejudėjo ir nerodė jokių gyvybės ženklų. Net nekvepavo. Atsidusau ir paėmiau jos šaltą ranką. Kad tik ji nemirtų.. O Eleanora... Buvai pati geriausia draugė.. Ką aš čia, tu tu buvai, esi ir būsi. Eleanor, tik nepalik manęs.. tu man brangesnė už viską.. UŽ VISKĄ PASAULYJE! Tai tu mane išgelbėjai nuo TO gaisro.. TĄ dieną.. man nėra nieko svarbesnio už tave... Eleanor, jeigu tavęs neteksiu... neteksiu visos savo sielos. El, visos. Tikrai. 

Mano niūrias mintis nutraukė daktarės balsas:

- Panele, mes jau atvažiavome. 

Jie greitai paėmė Eleanoros vežimėlį, ir pradėjo vežti. Ėjau paskui juos, bet.. jie neįleido manęs į palatą. Nukritau ant kėdės, ir pradėjau verkti. Pamačiau kažką ateinant. Ten buvo du vaikinai. Tie patys vaikinai, kurie man padėjo nešti El. Aš nuleidau galvą ir toliau verkiau. 

- Ar Louis yra? - nugirdau jų pokalbį. 

- Ne.. toks jausmas, kad jis su Niall pabėgo, bet tai nelogiška.

Šiek tiek apsiraminau.

- Taigi, Louis nėra. Niall irgi. Puiku,- ironiškai tariau.

- O, Harry ateina,- pasakė vienas.

- Tik jo ir trūksta.- burbtelėjau. 

- Tau viskas gerai? - pribėgo jis prie manęs. Nusijuokiau. Jis rimtai toks kvailas, ar tik tokį vaidina? Už sienos guli mano geriausia draugė dėl kurios galiu padaryti viską ir miršta, o jis klausia ar man viskas gerai. Atsistojau.

- Ne, man nėra gerai. MAN NIEKADA NEBUVO SUKNISTAI GERAI, PO VELNIŲ! - sušukau. - Žinai, kas tu esi? Tu esi suknistas bičas su suknistai dideliu ego! Beširdis! Tu nejauti, kaip man sunku dėl jos?! Na, žinoma, tau ji nerūpi. Tau niekas nerūpi. Niekas,- atsistojau, ir pradėjau eiti kažkur. Kažkur, net nežinojau kur. Bet žinojau tik viena, kad iš ligoninės išeiti negaliu. Aš turiu būti su Eleanora. Visada. Nuo šiol visada. Pasukau kitu koridoriumi, ir tada dar vienu. Suku ratą. Nes negaliu išeiti iš čia. Jeigu Jo čia nebūtų, galbūt nebūtų taip sunku. Ne, Eiprile.. tu ten grįši. Ten guli tavo geriausia. Ir tau neturi rūpėti kažkoks lepšis, bejausmis ir beširdis. Nuėjau prie Eleanoros palatos, o ten stovėjo jie. Ignoravau jų judesius, pokalbį, viską ignoravau. Pamačiau daktarą, ir iškart prie jo pribėgau. 
- Daktare, ar jai viskas gerai?
Daktaras atsiduso, ir pasakė...

---

Komentuokit, už trumpą dalį laabai sorry, nespėju aš niekur, dar daiktus reikėjo krautis :( Labai jus myliu, savaitgalį dalių negausit :D* 'stypayhorlikson