Istorija

7 dalis.

http://www.youtube.com/watch?v=0sxPQvqnZdQ

- Mes dar nieko nežinome, panele. Dėl to ir negalime padėti. - nusišypsojo. - Stiprybės,- linktelėjo ir nuėjo. Vėl suglebau į kėdę.
- Negi ji tau svarbesnė negu man? - prabilo kažkas tyliai. Apsidairiau. Nieko nebuvo, išskyrus tai, kad Louis sedėjo šalia. 
- Žinoma,- tyliai pasakiau ir nuleidau galvą. Suknistas gyvenimas. Suknistas. Visas gyvenimas. Ir prieš šį įvykį buvo suknistas, ir po. 
- Kaip manai, ji mane myli? - dar tyliau paklausė.
- Labai.
Atsakinėjau bet kaip, nes man nerūpėjo nei jis, nei koks nors kitas vaikinas. Dabar man rūpėjo tik Eleanor. Nesvarbu, kiek turėsiu laukti. Kad ir visą amžinybę. Aš noriu, kad ji būtų sveika. Girdėjau iš jos palatos klyksmą, aparatų pypsėjimą, ir apsiverkiau. Negi visada gyvenimas toks sunkus? Tikrai? Jeigu netekčiau antro svarbiausio žmogaus, tikriausiai nusižudyčiau. Ji man tokia svarbi... Prisiminimai vėl pradėjo lįsti į galvą. Kaip mes kartu augome.. visiškai vienos.. kaip prašydavome žmonių pagalbos, bet jos nesulaukdavome.. Bet Eiprile.. būk stipri.. jeigu ji ir žus.. Ne, negaliu taip galvoti. Juk ji tik pjaustėsi save. Gal.. gal nieko nenutiks. Gal tai tik likimo pokštas? Kvaili tie pokštai.. Pernelyg kvaili mano ne kvailam gyvenimui... O gal mano gyvenimas per daug kvailas tokioms išdaigoms? O gal aš pati pernelyg kvaila? Bet kokios mano mintys ... Gal viskas bus gerai, kaip seniau.. Nors ne. Niekada nebebus taip, kaip seniau. Dabar atsirado Jis. Jis man kaip brolis, bet argi aš galiu juo pasitikėti, jeigu jis nepasitiki man brangiais žmonėmis? Kvaila taip galvoti ... paprastam žmogui neatleisčiau tokių dalykų, bet čia juk jis. Berniukas padėjęs man kiekvieną dieną. Ir aš visada žinojau, kad tai tikrai negali išaugti į meilę. Visų pirma dėl mano ir jo amžiaus skirtumo.. tai pernelyg baisu.. O visų antra.. aš jį myliu tik kaip brolį, ir niekada negalėsiu įsivaizduoti, ir niekada jo nemylėsiu kaip vaikino.. Bet aš ir nenoriu. Jis turi dukrą, ir aš jo tiesiog nemyliu. Daug kas sako, kad meilei nei amžius, nei niekas nesvarbu. Gal ir tiesa, bet aš jo tikrai nemyliu.. 
- Panele, mes turime rezultatus.. - liūdnai pasakė daktaras. Aš pašokau.
- Taip? - drebėdama pasakiau.
- Ji komoje.. mes stengsimės daryti viską, kad ji išgyventų, bet pati žinote, kad tikimybė minimali.. Apgailestauju..
Vėl nukritau ant kėdės ir pradėjau verkti. Nepaisant to, ką galvojau, aš nenoriu jos netekti.
- Gal galima užeiti pas ją? - pakėliau galvą.
- Žinoma,- liūdnai į mane pažvelgė jis. 
Įėjau į palatą.. Negaliu žiūrėti.. Atsisėdau prie jos ir paėmiau ledinę ranką. Ji nerodė visiškai jokių gyvybės ženklų. Jokių. Nuleidau galvą ir bandžiau šildyti jos ranką, kuri buvo visa žaizdota.. 
- Eleanor.. jeigu tu mane girdi.. prašau, neišeik iš šio pasaulio. Nepalik manęs.. prašau,- verkiau. - Eleanora, maldauju! Tu visada būsi mano geriausia draugė, niekas tavęs nepakeis, niekas! 
Sedėjau prie jos paėmusi jos šaltą ranką ir verkiau. Man buvo nusispjauti ant visko.. kad tik ji būtų gyva.. El, išgyvenk..
- Panele, juk žinote, kad yra labai maža galimybė jai išgyventi? - paklausė kažkas. Atsisukau. Ten stovėjo seselė.
- Žinau,- graudžiu balsu pasakiau ir vėl apsiverkiau. Staiga kažkas įėjo į palatą. Louis. 
- O, Eleanor.. - pasakė jis.
- Paliksiu.. jus.. tave.. vieną.. - sulemenau ir paskutinį kartą pažvelgusį į Eleanor išėjau. Išėjau į lauką. Pradėjau vaikščioti aplink ligoninę. Viskas per daug sunku.. Man tenka visos bėdos.. o gal atvirkščiai? Gal kitų gyvenimai sunkesni?
Atsidusau ir atsisėdau. Vėl. 
- Tau viskas gerai? - tyliai paklausė kažkoks balsas. Apsižvalgiau. Čia nieko nebuvo.
- Aš čia viršuje.
Pažiūrėjau į viršų. Oh god, nejau mano pasamonėje kalba kažkas iš dangaus? Tikiuosi ne. 
- Na viršuje.
Atsistojau ir pažiūrėjau į ligoninę. Ach taip. Prie lango kažkoks mažas berniukas.
- Aš sergu vėžiu,- tyliai pratarė. Mano akyse pasirodė ašaros. Vargšas vaikas.. Gal man derėtų grįžti pas Eleanor? .. Gal Louis su ja jau pakalbėjo? Tiksliau, jis kalbėjo. Nuėjau atgal pas juos. Bet manęs neįleido daktarai.
- Kas ten vyksta? - išsigandau.
- Panelė Eleanor Calder operuojama,- rimtai pasakė vienas daktaras, ir aš ir vėl suglebau kėdėje.

----

Nuomonių prašau! :* Ir like. Nu sorry man su tuo ilgumu neišeina, dabar močiutė trukdo :D